- Global Voices Ho-Tetun - https://tet.globalvoices.org -

Atleta Olimpiku Timoroan sira nia mensajen ba Timor-Leste

Kategoria: East Asia, Brazil, East Timor, Desportu, Media & Journalismu, Media Sidadania
Delegasaun Timor-Leste iha serimonia abertura Jogu Olimpiku iha Brazil, Rio de Janeiro 2016. Foto/Imagen Francelina Cabral

Delegasaun Timor-Leste iha serimonia abertura Jogu Olimpiku iha Brazil, Rio de Janeiro 2016. Foto/Imajen Francelina Cabral

Timor-Leste la manan medalha iha Olimpiada Rio de Janeiro 2016 nian, maibe atleta timoroan sira aproveita biban nebe iha hodi haruka mensajen inspirasaun ba timoroan sira hotu liu husi Global Voices (GV).

Ba Olimpiada nebe hahu iha Brasil, Rio de Janeiro tinan ne'e nian, entre loron 5 to'o 21 fulan Agostu, Timor-Leste mos hetan fatin hodi partisipa [1]ho modalidade atletismu femininu ho Nelia Martins [2], maskulinu ho Augusto Soares [3] no modalidade siklismu femininu, cross country mountain bike ho Francelina Cabral [4].

20160909_160302

Nelia Marins iha Estadiu Olimpiku Rio de Janeiro. Foto/imajen Francelina Cabral Facebook

Nelia Martins, tinan 18, atleta otas foin-sa'e husi delegasaun Timor-Leste iha Jogu Olimpiku. Iha tinan 2014 nia kompete iha atletismu femininu 5000m jogu Luzufonia iha India no hetan IV lugar no iha 2015 nia tuir mos kompetisaun Jogu Azia nian (Southeast Asian Games 2015) iha Singapura. Tinan ida ne'e iha Rio de Janeiro Nelia hetan 13º lugar iha atletismu femininu 1500m nian.

Koalia ho Global Voices, Nelia hato'o nia mensajen:

“Hau Sente kontente wainhra hau evento boot iha brasil primeira vez tuir olimpiade iha Rio De Janeiro (…) hau nudar atleta hau Sente kontenti wainhra hau representa hw nia Bandeira RDTL representa hau povu TIMOR LESTE no mos hau nia federation hau Sente kontenti wainhra ho idade 18 anos bele represents hau nia Bandeira Timor leste ba mundo tomak. Hau liafuan mk dt. Obrigada Timor!”

13667739_1185124301530592_4126493658114961000_o-518x600

Augusto Soares, iha loron halai-taru, Estadiu Olimpiku Rio de Janeiro. Foto/imajen Francelina Cabral Facebook.

Augusto Soares, atleta senior [3] husi delegasaun Olimpika Timor-Leste. Iha 2007 tuir kompetisaun atletismu Asian Indoor Games 3000m iha Macau. Iha tinan 2009 Augusto tuir maratona iha Southeast Asian Games iha Vietnam, Laos. Iha 2010 halai-taru mos iha Dili Half Marathon Timor-Leste, no iha 2011 tama iha 5000m Kampeonatu Asia iha Koba, Japaun. Tinan ida ne'e iha Jogu Olimpiku Rio de Janeiro, Augusto tuir atletismu maskulinu 1500m nian nebe remata iha 12º lugar.

Augusto mos koalia ho Global Voices hafoin hotu nia halai-taru:

“Primeiro hw hkrak fo obrigado ba maromk tan buat kmanek tomak mai husi Nia…No Mos ba Familia Treinador nebe uluk hnorin no htudu dalan ida ne mai hau sr Aguida Amaral no mos ba treinador no kolega sra hotu. Ami orgulho tamba ble Lori nasaun no Bandeira RDTL mai participa ih jogos olympico Rio de Janeiro ba dala xxI liu husi evento ne Maske ami la manan buat ruma.
Husu ba maluk joven sira atu hakribi problema husi ita nia an ato fo ita nia an at participa iha mundu Desportivas atu ble desenvolve ita nia an no mos ble fo mos kontribuisaun ba ita nia nasaun hnesan dalan nebe uluk ita asuwain sira htudu nanis ona durante iha sira nia luta…mak ne dt bin Ikus hw la haluhan…VIVA TIMOR LESTE……”

Francelina Cabral, ma'ak siklista dahuluk feto timoroan nebe'e tuir kompetisaun Cross Country Mountain Bike iha Olimpiada Rio2016. Francelina ka Anche Cabral nudar siklista profissional nebe'e tuir ona kompetisaun barak iha sirkuitu oinoin iha Timor-Leste nomos Azia husi kedas iha tinan 2009.

Iha dada-lia ho Global Voices Francelina Cabral dehan katak “Cross Country Mountain Bike agora ne'e “extremu” tebes.

Ema sira nebe tuir kompetisaun iha evetu ne'e laos ema baibain, maibe ema professional, nebe sira nia serviso mak loroloron ne'e, sira, treinu, han, descansa no treino (…) Hau Mos bele hatene katak afinal Cross Country Agora ne'e, iha Mundo Moderno, ema extreme liu tan.

Rona entrevista ho Francelina Cabral iha ne'e:

Molok atu hotu dada-lia ho GV, Francelina Cabral dehak katak nia sinti onra atu representa Timo-Leste ba dala-uluk iha Jogu Olimpiku maske la manan medalha ida, Cabral afirma katak medalha simboliku fo-ba Timor mak “medalha de honra” tamba haksolok representa Rai Timor-Leste iha Mundo-rai-klaran.

Timor-Leste mos sei tuir kompetisaun iha Paralympic Games, [5] nebe'e hahu tia ona iha loron 7 to'o loron 18 fulan Setembru nian iha Rio de Janeiro, Brazil. Kompetisaun nebe Timor-Leste tuir mak atletismu femininu T37 400m ho atleta Domingas da Costa [6]no atletismu maskulinu T47 400m ho atleta Antonio Mendonca [7].